nykštinis

2 nykštìnis, -ė adj. (2) 1. → nykštys 1: Suplojau nykštìnį pirštą Ut. Daug milžinas negalvojęs nusimovė pirštinę ir į nykštinio piršto vietą pirštinėje sudėjo žmogų su visu arkliu ir žagre LTR(Ob). Nykštinė naga žydi – laimė (priet.) Ds. 2. su vienu pirštu, kumštinis (apie pirštinę): Su nykštinėm pirštinėm negražu tai negražu, bet užtai ranka tai kap pečiuj Nč.